Gruodžio 9 dieną Telšiuose vyko paskutinis projekto „Atminties kelias 1941 – 2021“ renginys, skirtas paminėti Holokausto Lietuvoje 80 – ąsias metines.
Istoriniai faktai
Pirmieji žydai Telšiuose apsigyveno XVII amžiaus pradžioje. 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Telšiuose gyveno 1 545 žydai (33 proc. miesto gyventojų). Mieste veikė ješiva (veikė 1875 – 1941 m.), kuri garsėjo Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Iš viso miesto žydų bendruomenė turėjo 4 didelius maldos namus. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, Telšių ješiva ir visos religinės mokyklos, partijos ir organizacijos buvo uždarytos. 1941 m. Telšių ješiva buvo atkurta JAV Klivlando mieste. Vokiečių kariuomenė miestą užėmė 1941 m. birželio 25 dieną. Kaip ir kitose Lietuvos vietovėse, Telšiuose buvo vykdoma nacių politika ir žydai buvo persekiojami, uždarinėjami į getus, verčiami dirbti sunkius fizinius darbus. Žudynės vykdytos keliais etapais, iki kol miesto ir viso regiono žydų bendruomenė buvo sunaikinta, o kas išliko gyvi – perkelti į Šiaulių miesto getą. Paskutinės mieste vykusios žudynės vykdytos 1941 m. gruodžio 23 dieną, po jų – Žemaitijos miestelių žydai buvo visiškai sunaikinti. Liko tik jau minėtas Šiaulių (apie 4 tūkst. žmonių) getas, kuris buvo likviduotas 1944 m. liepos mėnesį. (Informacija iš naujos Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti knygos „Holokaustas provincijoje“ (aut. dr. Arūnas Bubnys), p. 458-463. Leidykla „Margi raštai“, 2021)
Minėjimo renginys
„Atminties kelio 1941 – 2021“ eisena prasidėjo prie Rainių dvarelio, nuo kurio buvo varomi žydai į žudynių vietą vos už pusės kilometro, į šalia esantį miškelį. Pasigirdus hebrajiško rago – šofaro – gausmui, paminklo link pajudėjo „Atminties kelio“ dalyvių eisena. Prie paminklo buvo pagerbtos žudynių aukos. Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Matthias Sonn savo kalboje pabrėžė: „Atsakomybės prisiėmimas yra viena svarbiausių mano, kaip Vokietijos ambasadoriaus, pareigų. Tai sunki našta, tačiau ją prisiimu noriai, nes žinau, kad taip svarbu. Prireikė maždaug keturiasdešimties metų uždavinėjant klausimus tėvams ir seneliams, kol mūsų istorinė atsakomybė pagaliau buvo suprasta. Istorinė atsakomybė – kitaip nei kaltė: ji kolektyvinė, ne individuali ir yra amžina. Vokietija atsakomybę už Holokaustą prisiima amžiams.“
Tarptautinės komisijos direktorius Ronaldas Račinskas apie „Atminties kelio 1941 – 2021“ renginius sakė: „Baigėme „Atminties kelio“ minėjimus, kurie vyko pusę metų. Aplankėme daugiau kaip 40 vietų, tad tikiuosi, kad mums pavyko prisibelsti į švietimo ir vietos bendruomenes, kurios atsiliepė į mūsų kvietimą. Grįždami iš šių vietų parsineškime prisiminimus apie šiuos žmones, jų tradicijas, kalbą.“
Jautrią kalbą sakė pedagogas, garbingas telšiškis Miša Jakobas: „Esu čia tam, kad padėkočiau neseniai išėjusiam į Amžinybę paskutiniam Telšių žydui – savo tėvui Chaimui, kuris mane kasmet rugsėjo pirmąjį sekmadienį vežėsi į tas vietas, kur guli Telšių ir aplinkinių vietų žydai. Esu tam, kad priminčiau ir prisiminčiau šias aimanas ir ašaras tų sūnų ir dukrų, kurie gulėsi ant ilgo savo tėvų kapo Geruliuose. Čia sunku stovėti, nes žemė sugerta skausmo ir ašarų. Esu čia tam, kad atsakyčiau į klausimą – kaip su tuo gyventi, ogi tai paprastas ir neįkainojamas atsakymas: išmokti mylėti žmogų, būti humanišku, būti ir išlikti visada žmogumi. Svetimo skausmo nebuvo, nėra ir, tikiuosi, niekada nebus“, – kalbą baigė jis ir, sugaudus šofaro ragui (pūtė Tadas Daujotas), baigė minėjimą Kadiš malda (mirusiųjų atminimo malda).
Antroji renginio dalis vyko Telšių ješivoje. Programą pradėjo Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos SAVI aktoriai (rež. Laimutė Pocevičienė). Susirinkusiems dėkojo Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė. Renginio metu buvo pristatyta 20 metų rengta Tarptautinės komisijos nario dr. Arūno Bubnio knyga „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“ (moderavo R. Račinskas). Taip pat buvo pristatyta paroda „Mozės klajonės. Pradžia“, parodos mecenatas ir iniciatorius Daumantas Levas Todesas. Renginys baigėsi ansamblio „Klezmer Klangen Vilne“ koncertu.
„Atminties kelio“ minėjimo renginyje dalyvavo svečiai: Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Yossef Levy, JAV ambasadorius Lietuvoje Robert Stuart Gilchrist, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Matthias Sonn, Kanados ambasados Laikinasis reikalų patikėtinis Richard Martin Nielsen, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius ir Tarptautinės komisijos narys, dr. Arūnas Bubnys, Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės direktorė Vida Montvydaitė, LR kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas, pedagogas, garbingas telšiškis Miša Jakobas, Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas, Telšių vyskupas dr. Algirdas Jurevičius ir kiti svečiai. Taip pat dalyvavo Telšių miesto ir rajono mokyklų „Atžalyno“, „Germanto“, „Kranto“, „Ateities“ progimnazijos, Žemaitės gimnazija ir Viešvėnų pagr. mokyklos mokiniai.
Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti „Atminties kelio 1941 – 2021“ renginių. Tokios eitynės visoje Lietuvoje vyko nuo birželio iki gruodžio mėnesio. Baigiamąjį renginių ciklą Telšiuose kartu su komisija organizavo Žemaičių muziejus „Alka“ ir Telšių rajono savivaldybė, partneriai – Viešvėnų seniūnija, Telšių ir Viešvėnų kultūros centrai, Telšių Žemaitės dramos teatras.
Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojo Arūno Mikalausko straipsnis apie vykusį renginį – spausti čia.
Akimirkos iš renginio:
