Rugsėjo 23-iąją minėjome Lietuvos žydų genocido dieną. Šiai dienai atminti Utenos „Saulės“ gimnazijoje vyko integruota istorijos ir lietuvių kalbos pamoka netradicinėje erdvėje – Utenos senamiestyje.
Pamoka prasidėjo Utenio aikštėje: 1c ir 2 a klasės mokiniai kartu su mokytoja Audrone Mikalaičiūniene prisiminė Utenos miesto žydų istoriją: kada užrašytos pirmosios žinios apie žydus Utenoje, kuo jie vertėsi, kokie pastatai buvo Utenos kraštotyros muziejaus, kolegijos pastato, notarų biuro vietoje. Toliau kartu su mokiniais pamoką tęsėme Rinkos aikštėje, prisiminėme, kur buvo įsteigtas Antrojo pasaulinio karo metais žydų getas Utenoje, kiek žydų buvo sunaikinta. Paskutinis objektas, kurį aplankėme – Žydų gatvė. Mokiniai sužinojo, kokio Utenos gyventojo, žydo, portretas įamžintas ant namo sienos. Iš Žydų gatvelės patraukėme vėl į Utenio aikštę ir jaukiai susėdę ant suoliukų mokiniai klausėsi lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Neringos Januševičienės pasakojimo apie knygas žydų genocido tema. Tai Anos Frank „Dienoraštis“, kuriame autorė, 13 metų paauglė Ana, aprašė savo gyvenimą slėptuvėje 1942–1944 metais Amsterdame. Prisiminėme ir Lietuvos žydų (litvakų) išlikusius pasakojimus apie žydų genocidą. Viena iš įsimintiniausių knygų apie tai – Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis“, kuriame knygos herojus, būdamas 15 metų, pasakoja apie 1941–1943 metais Vilniaus geto kasdienybę, žydų bendruomenės patiriamą siaubą ir norą išlikti, mokytis, tikėti, kad šis baisus košmaras turi baigtis. Apie žydų gyvenimą Antrojo pasaulinio karo metais pasakojama ir mūsų kraštiečio, uteniškio, Sauliaus Šaltenio romane „Žydų karalaitės dienoraštis“. Knygoje atskleidžiamas sudėtingas žydų mergaitės Esteros likimas. Rašytojas S. Šaltenis, rašydamas žydų genocido tema, prisimena savo vaikystę, kurią praleido Utenoje, tuomet miestelyje gyveno 7000 žmonių, iš jų net 4000 buvo žydai. Taigi Utenos miesto istorija glaudžiai susijusi su žydais, gyventojais, kurie čia gyveno, dirbo, svajojo ir mylėjo šį kraštą.
Pamoka apie gimtojo miesto praeitį svarbi kiekvienam, nes gyvename čia, kad atmintume ir suprastume savo praeitį ir vertintume dabartį.
